Kodėl auksas brangus? 2020 m. rugpjūtį aukso kaina pasiekė visų laikų rekordą. Uncija aukso buvo verta daugiau nei 2 000 dolerių. Šis taurusis metalas pripažįstamas ir mėgstamas nuo seniausių laikų. Tačiau dar niekada jis nebuvo toks vertingas. Natūraliai kyla klausimas: kodėl? Dėl kokių ypatingų savybių auksas yra toks svarbus pasaulio ekonomikos elementas?
Auksas nėra rečiausias metalas pasaulyje. Jis net nėra brangiausias. Tai nėra metalas, kuris būtų dažniausiai naudojamas pramoniniuose ir technologiniuose procesuose. Taigi kokia jo paslaptis? Trumpoji atsakymo versija: auksas vertingas todėl, kad taip susitarė žmonės. Tas pats pasakytina ir apie popierinius pinigus. Jų vertė priklauso nuo socialinio susitarimo, pagal kurį pinigai turi vertę. Taigi visi žino, kad lėšas, gaunamas kaip atlygį, galima iškeisti į, pavyzdžiui, automobilį ar maisto produktus. Parduotuvės savininkas tuos pačius pinigus panaudos savo parduotuvės lentynoms papildyti ir savo darbuotojams sumokėti. Šis ciklas trunka tol, kol galioja suvokimas, kad pinigai turi vertę. Jei visi parduotuvių savininkai nustotų tikėti, kad pinigai turi kokią nors vertę, jei jie nuspręstų, kad apmokėjimus priims tik aukso grynuoliais ar bitkoinais, spalvoti popierėliai mūsų piniginėse per sekundę taptų beverčiais.
Kodėl auksas brangus?
Auksas laikomas vienu seniausių pinigų pavyzdžių istorijoje. Ši sena tradicija yra viena iš priežasčių, kodėl auksas ir šiandien yra labai vertingas. Nuo pat pirmųjų civilizacijų šis metalas buvo itin paklausus ir branginamas. Tai iš dalies lėmė unikalios jo savybės. Geležis, švinas, varis ir aliuminis ilgainiui yra paveikiami korozijos. Kitaip tariant, virsta rūdimis. Todėl šie metalai nėra tinkami kaldinti monetoms, kurios išlaikytų savo vertę. Tauriesiems metalams oro sąlygos dažniausiai įtakos neturi. Vis dėlto, platina ir paladis visada buvo itin reti metalai, todėl klestinčią ekonomiką grįsti jų verte būtų buvę neįmanoma. Su auksu situacija kitokia. Šio metalo gamtoje randama pakankamai, kad būtų galima pagaminti tiek monetų, kiek reikėjo ankstyvajai civilizacijai. Kartu auksas pakankamai retas, kad šis procesas būtų sudėtingas ir išskirtinis.
Auksas ne tik buvo naudojamas kaip pinigai – dėl savo savybių jis dažnai buvo naudojamas ir kaip dekoratyvinis metalas. Kadangi auksas atsparus oro sąlygoms ir lengvai formuojamas, šis metalas buvo pirmas pasirinkimas juvelyriniams dirbiniams, o vėliau jį imta naudoti ir pramonės reikmėms.
Aukso kultas klesti jau daugiau kaip penkis tūkstančius metų. Per šį laikotarpį auksas tapo turtų ir prabangos simboliu. Negana to, ir vertės išsaugojimo priemone. Gausu gerai žinomų aukso vertės ir pinigų vertės palyginimų. Pavyzdžiui, viename tokių palyginimų teigiama, kad kruopščiai pasiūta toga senovės Romoje buvo vertinama tokiu pat kiekiu aukso, kiek šiandien tektų išleisti norint įsigyti pagal užsakymą siūtą kostiumą. Taip pat, vidutinės klasės šiandien pagamintas „Ford“ automobilinis vertas tiek pat aukso, kiek prieš 110 metų buvo vertas „T“ modelio automobilis. JAV doleriais kaina išaugo daugiau nei šimtą kartų. Kitaip tariant, metams bėgant dėl infliacijos doleris neteko daugiau nei 99 procentus savo vertės. Tuo tarpu aukso vertė išliko tokia pati.
Ar auksas brangs dar labiau?
Dar viena ypatinga aukso savybė – jo panaudojimo būdų įvairovė. Maždaug 50 procentų per metus įsigyjamo aukso nuperkama kaip investicija. Auksas perkamas monetų ir luitų pavidalu, kurie rinkoje naudojami kaip saugi investicija. Kiti 50 procentų panaudojami juvelyriniams dirbiniams ir pramonės reikmėms. Taigi, net jei auksas nustotų būti populiaria saugia investicija, rinkoje šio metalo paklausa vis tiek išliktų. Galiausiai aukso monetos ar aukso luito vertė niekada nenukris iki nulio. Akcijos ir obligacijos, net kriptovaliutos gali tapti bevertės. Auksas – ne. Auksas turi ne tik savo panaudojimo vertę, bet ir gavybos sąnaudas. Vienos uncijos aukso gavybos sąnaudos sudaro apie 1 000 dolerių. Jei aukso kaina nukristų žemiau šio lygio, jo gavyba sustotų. Dėl to rinkoje susidarytų aukso trūkumas. Savo ruožtu aukso trukumas priverstų aukso kainą kilti.
Tai trumpasis atsakymo į klausimą, kodėl auksas brangus, variantas. Vis dėlto investuotojams dar svarbesnis kitas klausimas: ar auksas dar labiau pabrangs?
Amerikos bankas teigia turintis atsakymą. Ir tas atsakymas yra „taip“. Pagal jo prognozes, iki kitų metų pabaigos aukso uncija gali būti verta daugiau nei 3 000 dolerių. Tai 50 proc. daugiau, nei auksas yra vertas šiandien. Kitaip tariant, auksas pasižymi turtinga praeitimi. Tačiau laukia ir ne mažiau šviesi ateitis.
